Pažinimo kompetencija – kritinį mąstymą mokiniai ugdosi, kai analizuoja teksto turinį ir kalbą, suvokia ryšius tarp vaizduojamų įvykių. Dalyko žinias ir gebėjimus mokiniai ugdosi vartodami kalbotyros, literatūros teorijos ir teksto analizės sąvokas ir terminus.

Komunikavimo kompetencija – pranešimo analizės ir interpretavimo gebėjimus mokiniai ugdosi lygindami skirtingų tekstų sandarą, raišką, interpretuodami ir lygindami kūrinius, aptardami teksto turinį, svarbiausias idėjas, veikėjų charakterius.

Kultūrinė kompetencija – mokiniai ugdosi kultūrinį išprusimą skaitydami, nagrinėdami, interpretuodami, lygindami ir vertindami įvairių žanrų ir laikotarpių literatūros kūrinius; suvokdami kalbos reikšmę asmens tapatybei ir pasaulėvaizdžiui.

Kūrybiškumo kompetencija – tyrinėjimo gebėjimus mokiniai ugdosi ieškodami reikiamos informacijos įvairiuose šaltiniuose, kritiškai vertindami rastą informaciją ir jos patikimumą; analizuodami, interpretuodami ir lygindami poezijos, prozos ir dramos kūrinius, aptardami Lietuvos kultūros reiškinius ir asmenybes.

Pilietiškumo kompetencija – pilietinį tapatumą ir pilietinę galią mokiniai ugdosi vertindami skaitomo teksto turinį, raišką, intenciją, interpretuodami ir apibendrindami; kritiškai vertindami įvairių šaltinių informaciją ir tinkamai ją panaudodami; reikšdami argumentuotą asmeninį požiūrį į įvykius, reiškinius ar tekstus, rašydami įvairių tipų tekstus.

Skaitmeninė kompetencija – problemų sprendimo gebėjimus mokiniai ugdosi, kai sumaniai naudojasi skaitmeninėmis priemonėmis, siekdami veiksmingo ir konstruktyvaus lietuvių kalbos ir literatūros dalyko mokymosi; puoselėja savo informacinę vertybių kultūrą (atsakingai pasirenka informacijos šaltinius internete, saugo intelektinę nuosavybę, gerbia autorių teises); savarankiškai naudojasi įvairiais elektroniniais žodynais, tekstynais ir elektroniniais mokymosi šaltiniais, kalbos ir literatūros duomenų bazėmis, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos Konsultacijų banku.

Socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos kompetencija – savimonės įgūdžius mokiniai ugdosi, kai, nagrinėdami literatūros kūrinius analizuoja įvairias situacijas ir mokosi įveikti iššūkius (nepalankias situacijas, neviltį ir nusivylimą); analizuoja ir įvardija žmogiškąsias vertybes; geba paaiškinti, kaip sudėtingose situacijose vertybės padeda rasti sprendimus. Empatiškumo, socialinio sąmoningumo ir teigiamų tarpusavio santykių kūrimo įgūdžius mokiniai ugdosi, kai mokosi atpažinti kitų emocijas ir savijautą skirtingose situacijose; lygina savo ir kitų požiūrius; analizuoja, kaip žmogaus elgesys veikia kitus žmones.

  • Nagrinėjant literatūros kūrinius, ugdyti etines nuostatas, kalbinę ir kultūrinę tapatybę; kurti savo autentišką santykį su skaitomais kūriniais;
  • Analizuojant tekstus, atpažinti kultūrinius simbolius, lyginti įvairių istorinių įvykių vaizdavimą;
  • Susipažinti su įvairių epochų istoriniu ir kultūriniu kontekstu, atpažinti  pagrindinius šių laikmečių autorius, jų kūrinių žanrus;
  • Susipažinti su pagrindiniais negrožinės literatūros žanrais ir suprasti, kaip jie susiję su funkciniais stiliais. Analizuoti skirtingų žanrų kūrinius ir išsiaiškinti jiems būdingus požymius. Gebėti atpažinti ir paaiškinti kontekstą;
  • Analizuoti ir interpretuoti grožinių kūrinių vaizdavimą įvairiose meno srityse;
  • Remiantis kalbine raiškos analize palyginti negrožinius tekstus, aptarti kalbinių raiškos priemonių paskirtį;
  • Atpažinti kūrinių menines potekstes, netiesiogiai išreikštas nuostatas ar kitas intencijas.
  • Skaito įvairių autorių tekstus, analizuoja skirtingų literatūros rūšių, įvairių žanrų grožinius kūrinius (ištraukas);
  • Analizuoja tekstus, aptaria veikėjų charakterius, socialinius santykius, tiesiogiai ir netiesiogiai įvardytas vertybes, argumentuotai vertina veikėjų poelgius ir motyvus, atpažįsta pasakotoją;
  • Analizuoja tekstų kalbinę raišką: kalbinės raiškos priemones ir jų kuriamą meninę tikrovę;
  • Supranta tekstų loginį lygmenį: tematiką, problemiką, pagrindinę mintį;
  • Atpažįsta kultūrinius simbolius, lygina įvairių istorinių įvykių vaizdavimą literatūros kūriniuose;
  • Prisimena literatūros srovių klasifikaciją bei būdingiausius jų bruožus, analizuoja žinomiausių literatūros srovių atstovų kūrinius;
  • Atpažįsta įvairių epochų istorinį ir kultūrinį kontekstą, paaiškina analizuojamuose tekstuose fiksuotas epochų idėjas.
  • Atskiria literatūros žanrus, įvardija jų skiriamuosius bruožus;
  • Geba atpažinti kalbinės raiškos priemones, įvardyti jų paskirtį tekste, perkeltinę reikšmę;
  • Interpretuoja pateiktų tekstų turinį, įvardija svarbiausias kūrinių idėjas, apmąsto kūrinių meninę ir kultūrinę vertę;
  • Atpažįsta skirtingų epochų idėjas, vaizdinius, siužetus skaitomuose tekstuose;
  • Skiria skirtingoms literatūros srovėms priklausančius kūrėjus, žino jų kūrinius, pagrindines idėjas;

Remiasi teorine medžiaga ir kūrinių analizės pavyzdžiais, interpretuoja tiesioginę ir perkeltinę pateiktų tekstų prasmę, kūrybos bruožus.