Literatūrològija – literatūros mókslas, tiriantis grožinės literatūros kūrinius, rašytojų kūrybą, literatūros istorijos procesą, jo sąlygas ir dėsningumus, literatūrinio gyvenimo reiškinius, literatūros funkcionavimą visuomenėje.
Skiriamos trys literatūrologijos šakos:
literatūros istorija
pateikia bendrą laikotarpio socialinę ir kultūrinę apžvalgą, jos kontekste atskleidžia rašytojo asmenybę ir biografiją, o šios kontekste pateikia jo kūrinių apžvalgą.
pateikia bendrą laikotarpio socialinę ir kultūrinę apžvalgą, jos kontekste atskleidžia rašytojo asmenybę ir biografiją, o šios kontekste pateikia jo kūrinių apžvalgą.
literatūros teorija
aptaria meninio kūrinio turinio ir formos sandaros ypatumus, žanrų ir stiliaus bruožus.
aptaria meninio kūrinio turinio ir formos sandaros ypatumus, žanrų ir stiliaus bruožus.
literatūros kritika
pateikia kūrinio interpretaciją pagal pasirinktas įvarių teorijų prielaidas ir kryptis, savaip modeliuoja teksto prasmę, naujai interpretuoja gerai žinomus kūrinius.
pateikia kūrinio interpretaciją pagal pasirinktas įvarių teorijų prielaidas ir kryptis, savaip modeliuoja teksto prasmę, naujai interpretuoja gerai žinomus kūrinius.