Lietuvių kalboje kirčiuoti ilgieji skiemenys skirtinguose žodžiuose tariami nevienodai. Vienų žodžių ryškiau tariama pradžia (kója, vė́jas, kálnas, láukti), kitų – galas (lõpas, lė̃tas, bal̃nas, laũkas).
Ar žinai, kas yra priegaidė?
Ilgojo skiemens tarimo būdas, padedantis skirti, atpažinti žodžius, vadinamas priegaide. Kirčiuoti trumpieji skiemenys priegaidės neturi – jie visada kirčiuojami kairiniu kirčio ženklu.
Ilgojo skiemens tarimo būdas, padedantis skirti, atpažinti žodžius, vadinamas priegaide. Kirčiuoti trumpieji skiemenys priegaidės neturi – jie visada kirčiuojami kairiniu kirčio ženklu.
Tokius skiemenis tariant pabrėžiama ilgojo balsio pirmoji dalis, o dvigarsio – pirmasis dėmuo.
Žymima dešininiu kirčio ženklu (výras, krū́mas, móteris, tė́vas, lóva). Dešininis kirčio ženklas visuomet rašomas viršum pirmojo dvigarsių dėmens (láisvė, láimė, láužas, léisti, sémti, lángas, kálnas, pi̇́enas, dúona).
Ar žinai, kokiu kirčio ženklu ji žymima?
Rašte tvirtagalė priegaidė žymima riestiniu kirčio ženklu (põnas, žvỹras, lė̃tas). Riestinis kirčio ženklas visuomet rašomas viršum antrojo dvigarsių dėmens (pir̃kti, per̃las, žvai̇̃ras, kañklės, kar̃klas).
Balsių a ir e kirčiavimas
Įsidėmėtina, kad ilgieji balsiai a, e ne dvigarsiuose visada kirčiuojami tvirtagališkai (nãmas, kãras, rãšo, gẽras, žẽmas, nẽša).