Kiekvieną tekstą sudaro:
Įžanga
Atskleidžiama, koks rašymo tikslas, iškeliama pagrindinė mintis, paaiškinama, kodėl pasirinkta būtent tokia tema, suintriguojamas adresatas.
Dėstymas
Pagrindinė kuriamo teksto dalis, kurioje atskleidžiama ir analizuojama pasirinkta tema, pateikiami argumentai ir pavyzdžiai.
Pabaiga (apibendrinimas)
Tai teksto dalis, kai atsakoma į įžangoje iškeltus klausimus, apibendrinama tai, kas buvo pasakyta dėstyme.
Labai svarbu prisiminti, jog ne tik tekstas, bet ir jo dalys – pastraipos – turi savitą struktūrą, kurios reikia laikytis.
Kiekvieną pastraipą sudaro:
Kontekstas gali būti socialinis, kultūrinis, istorinis ir kt.
Istorinis kontekstas
Istorinis kontekstas – praeities įvykiai ir aplinkybės, kurios tinka rašomam tekstui.
Istorinis kontekstas – praeities įvykiai ir aplinkybės, kurios tinka rašomam tekstui.
Socialinis kontekstas
Socialinis kontekstas – bendruomenės gyvenimas, socialinės normos, miesto ir kaimo žmonių skirtumai, šeimos vaidmuo žmogaus gyvenime ir pan.
Socialinis kontekstas – bendruomenės gyvenimas, socialinės normos, miesto ir kaimo žmonių skirtumai, šeimos vaidmuo žmogaus gyvenime ir pan.
Kultūrinis kontekstas (literatūrinis, mitologinis, tautosakinis)
Kultūrinis kontekstas (literatūrinis, mitologinis, tautosakinis) – rašytojų kūrybos bruožai, reikšmė, literatūros krypčių ir srovių įtaka ir kt.
Kultūrinis kontekstas (literatūrinis, mitologinis, tautosakinis) – rašytojų kūrybos bruožai, reikšmė, literatūros krypčių ir srovių įtaka ir kt.
Norint tinkamai remtis literatūros kūriniu rašomame tekste būtina prisiminti būdus, kaip tai padaryti. Citavimas – tikslus vieno teksto ištraukos pakartojimas kitame tekste.
Citavimo taisyklės
1) Citavimas pasirenkamas tik tada, kai svarbu tiksliai perteikti svetimas mintis.
2) Citatos skiriamos kabutėmis (prisiminkite lietuviškų kabučių kombinaciją Alt + 0132, Alt + 0147).
3) Cituojame tik svarbiausius dalykus.
4) Citata neturi būti „numesta“, jūs ją turite analizuoti, aptarti, kitaip tariant – panaudoti savo tekste.
5) Citata gali būti rašoma kaip įterpinys ar įspraudas, toks pateikimo būdas pasirenkamas, kai citatą sudėtinga suderinti su autoriaus žodžiais.
1) Citavimas pasirenkamas tik tada, kai svarbu tiksliai perteikti svetimas mintis.
2) Citatos skiriamos kabutėmis (prisiminkite lietuviškų kabučių kombinaciją Alt + 0132, Alt + 0147).
3) Cituojame tik svarbiausius dalykus.
4) Citata neturi būti „numesta“, jūs ją turite analizuoti, aptarti, kitaip tariant – panaudoti savo tekste.
5) Citata gali būti rašoma kaip įterpinys ar įspraudas, toks pateikimo būdas pasirenkamas, kai citatą sudėtinga suderinti su autoriaus žodžiais.
Perfrazavimo taisyklės
Perfrazavimas – svetimo teksto, minčių atpasakojimas savais žodžiais.
Perfrazavimo taisyklės
1) Ši forma tinkama, kai tekstas, kurį norima panaudoti, šiek tiek pakeičiamas, adaptuojamas rašomam tekstui.
2) Kabutės nerašomos.
3) Vartojami minčių šaltinį nurodantys įterpiniai: pasak, anot, kaip teigiama, autoriaus nuomone ir pan.
Perfrazavimas – svetimo teksto, minčių atpasakojimas savais žodžiais.
Perfrazavimo taisyklės
1) Ši forma tinkama, kai tekstas, kurį norima panaudoti, šiek tiek pakeičiamas, adaptuojamas rašomam tekstui.
2) Kabutės nerašomos.
3) Vartojami minčių šaltinį nurodantys įterpiniai: pasak, anot, kaip teigiama, autoriaus nuomone ir pan.
Atpasakojimo taisyklės
Atpasakojimas – teksto perpasakojimas savais žodžiais.
Atpasakojimo taisyklės:
1) Negalima pakeisti teksto prasmės.
2) Svarbu atskirti esminius ir antraeilius aspektus.
Atpasakojimas – teksto perpasakojimas savais žodžiais.
Atpasakojimo taisyklės:
1) Negalima pakeisti teksto prasmės.
2) Svarbu atskirti esminius ir antraeilius aspektus.