Mergina bibliotekoje labai susidomėjusi skaito knygą.

Vidinės motyvacijos svarba. Motyvacija skaityti – vidinė būsena, lemianti norą skaityti. Išorinė motyvacija reiškia, kad į veiklą įsitraukiama dėl išorėje suformuluotų vertybių ar reikalavimų, ji siejama su „paviršiniu mokymusi“. Vidinė motyvacija reiškia, kad motyvacija kyla iš pačios veiklos, ji siejama su „giliuoju mokymusi“, t. y. įsiskaitymu, gilesniu supratimu, kuriam pirmiausia padeda kalbinės raiškos priemonės.

Fonetinės (garsinės) figūros:

Aliteracija – priebalsių pasikartojimas.

Sintaksinės figūros:

  • Anafora – eilučių pradžių kartojimas.
  • Išvardijimas – daiktų, ypatybių, veiksmų išvardijimas.
  • Antitezė – priešingų dalykų gretinimas.
  • Nutylėjimas – nebaigta mintis.

Semantinės (minties) figūros:

  • Metafora – palyginimas be palyginamojo žodžio.
  • Epitetas – vaizdingas asmens, daikto ar reiškinio apibūdinimas.
  • Paradoksas – neįprasta, keista mintis.
  • Palyginimas – vaizdingas dviejų dalykų sugretinimas.
  • Personifikacija – daiktų ar reiškinių sužmoginimas.
  • Hiperbolė – perdėtas objekto savybių iškėlimas.

Leksinės figūros:

Frazeologizmas – pastovus posakis, turintis vientisą reikšmę.

Mergina skaito ir žymekliu knygoje žymisi svarbias mintis ir vietas.

Tekstai aktualizuojami, kai skaitant kuriamos sąsajos tarp skaitymo medžiagos ir savo gyvenimo. Tekstus analizuoti padeda teksto loginio lygmens suvokimas:

Tema

Kas vaizduojama tekste.

Kas vaizduojama tekste.

Problema

Tekste atskleidžiama bėda, nelaimė ar trūkumas.

Tekste atskleidžiama bėda, nelaimė ar trūkumas.

Pagrindinė mintis (idėja)

Problemos išsprendimo būdas.

Problemos išsprendimo būdas.

Žanrų ir tekstų tipų pasirinkimas, t. y. tekstų įvairovė, yra stipri motyvacija skaityti.