Priesagos -iškas vediniai paprastai reiškia:
Priesagos -iškas vediniai paprastai reiškia:

1) ypatybę pagal panašumą: asiliškas užsispyrimas – „atkaklus ir kvailas“;

2) ypatybę pagal daikto priklausymą rūšiai: kareiviški drabužiai – „uniforma“, lenkiški obuoliai – „atvežti iš Lenkijos“.

Priesagos -inis vediniai reiškia:
Priesagos -inis vediniai reiškia:

1) medžiagą, iš kurios padarytas daiktas: varinė rankena – „rankena iš vario“;

2) priklausymą tam, kas pasakoma pamatiniu žodžiu (išskyrus asmenis): beržinės šakos – „beržų šakos“;

3) panašumą į tai, kas reiškiama pamatiniu žodžiu: rožinė spalva – „tokia kaip rožės“

4) daikto paskirtį: arbatinis šaukštelis – „šaukštelis, skirtas arbatai“;

5) daikto ypatybę pagal vietą: kišeninis laikrodis – „nešiojamas kišenėje“;

6) ypatybę pagal laiką: naktinis budėjimas – „budėjimas naktį“;

7) ypatybę pagal pagrindinę veikimo priemonę, energijos šaltinį: elektrinis virdulys –„verdama elektra“;

8) ypatybę pagal matą: litrinis butelis – „litro talpos“.

Būdvardis su priesaga -inis
Būdvardis su priesaga -inis

Būdvardis su priesaga -inis nemotyvuotai vartojamas vietoje nusakomojo kilmininko, kai pabrėžiama veiklos sritis, o ne ypatybė: greitoji medicininė (= medicinos) pagalba, kosmetologinis kabinetas (= kosmetologijos) kabinetas, metodinis (= metodikos) kabinetas, veterinarinė (= veterinarijos) vaistinė.

Priesagos -ietis ir -iškis

Priesagų -ietis ir -iškis vediniai žymi asmenų pavadinimus pagal kilmės ar gyvenamąją vietą (vilnietis ir vilniškis, kaunietis ir kauniškis). Svarstant, kurį variantą pasirinkti konkrečiu atveju, reikėtų atsižvelgti į vietinių žmonių vartoseną ir ją palaikyti.

Priesagų -ietis ir -iškis vediniai žymi asmenų pavadinimus pagal kilmės ar gyvenamąją vietą (vilnietis ir vilniškis, kaunietis ir kauniškis). Svarstant, kurį variantą pasirinkti konkrečiu atveju, reikėtų atsižvelgti į vietinių žmonių vartoseną ir ją palaikyti.

Priesaga -ietis

Priesaga -ietis netinkama pavadinant asmenis pagal jų veiklos, darbo pobūdį. Nevartojami žodžiai švietimietis (= švietimo darbuotojas), geležinkelietis (= geležinkelininkas), sąjūdietis (= Sąjūdžio veikėjas). Išimtys, kurių jau nebetaisome dėl paplitimo: tautietis, partietis, ansamblietis, maironietis, žalgirietis, pasienietis, olimpietis ir keletas kitų.

Priesaga -ietis netinkama pavadinant asmenis pagal jų veiklos, darbo pobūdį. Nevartojami žodžiai švietimietis (= švietimo darbuotojas), geležinkelietis (= geležinkelininkas), sąjūdietis (= Sąjūdžio veikėjas). Išimtys, kurių jau nebetaisome dėl paplitimo: tautietis, partietis, ansamblietis, maironietis, žalgirietis, pasienietis, olimpietis ir keletas kitų.

Kada priesagos -ėjas ir -tojas tinkamos?

Su priesagomis -ėjas(-a), -tojas (-a) įvardijami veikėjai arba veiksmažodinės ypatybės turėtojai, pvz.: teisėjas, siuvėjas, vertėjas, gydytojas, liudytojas, mokytojas, skaitytojas.

Su priesagomis -ėjas(-a), -tojas (-a) įvardijami veikėjai arba veiksmažodinės ypatybės turėtojai, pvz.: teisėjas, siuvėjas, vertėjas, gydytojas, liudytojas, mokytojas, skaitytojas.

Kada priesagos -ėjas ir -tojas netinkamos?

Su priesagomis -ėjas, -tojas nedaromi daiktavardžiai prietaisams, įrankiams bei cheminėms medžiagoms pavadinti, pvz.: išjungėjas (= jungiklis); balintojas (= baliklis).

Su priesagomis -ėjas, -tojas nedaromi daiktavardžiai prietaisams, įrankiams bei cheminėms medžiagoms pavadinti, pvz.: išjungėjas (= jungiklis); balintojas (= baliklis).