Rašytinių tekstų ypatybės
Intencija ir tikslas lemia teksto kryptingumą ir poveikį skaitytojui. Intencija nurodo autoriaus motyvus, ketinimą, o tikslas – konkretų rezultatą, kurio siekiama. Intencija ir tikslas nulemia rašomo teksto turinį, žanrą, struktūrą ir raišką.
Tai tam tikrų vidinių ir išorinių teksto požymių visuma, teksto forma. Pagal dominuojančius požymius skiriama įvairių žanrų, pvz., buitinių tekstų žanrai – laiškas, interviu, žinutė ir kt., meninių – esė, pasakos, komiksai, eilėraščiai, apsakymai, apysakos, sonetai ir kt., dalykinių tekstų – straipsnis, studija, vadovėlis ir kt., publicistinių – pranešimas, žinutė, straipsnis, reportažas, laiškas, interviu ir kt., administracinių – įsakymas, protokolas, prašymas, charakteristika, gyvenimo aprašymas, sutartis, religinių – Biblija, giesmės, maldos, pamokslai ir kt., mokomųjų – rašinys ir kt.
Tai teksto pateikimo būdas. Visi tekstai turi pradžią, dėstymą ir pabaigą, kur persipina įvairūs tekstų tipai – pasakojimas, aprašymas, aiškinimas ir argumentavimas. Pasakojimo centre – įvykiai, turintys pradžią, eigą ir pabaigą. Chronologiniuose pasakojimuose svarbi laiko seka, faktografiniuose – įvykių svarba. Aprašymo centre – asmens, daikto, erdvės apibūdinimas. Dalykinis aprašymas – objektyvus, meninis – subjektyvus. Aiškinimas grindžiamas priežasties ir pasekmės santykiais, loginėmis sąsajomis. Argumentavimas – teiginių, t. y. tezių, teisingumo įrodymas, pasitelkiant faktologinius (moksliniai faktai ir dokumentai, ekspertų išvados, statistiniai duomenys) arba vertinamuosius (autoritetų mintys, citavimas, aliuzija ir pan.) argumentus.
Tai prasminės sandaros elementų visuma, informacinė teksto struktūra. Teksto turinį atskleidžia teksto tema, problema, pagrindinė mintis, potekstė (nujaučiama teksto mintis), vaizduojami įvykiai, reiškiniai ir situacijos, reiškiamos idėjos, mintys, tikslai, jausmai, t. y. tai, kas atskleidžiama tekstu. Problema yra klausimas, į kurį ieškoma atsakymo, uždavinys, reikalaujantis sprendimo. Tema yra teksto pagrindas ir nagrinėjamas reiškinys. Pvz., tipiškos grožinės literatūros temos – gamta, individo ir visuomenės konfliktas, žmogaus branda, nostalgija praeičiai, meilė, mirtis, vienatvė. Pagrindinė mintis yra svarbiausias teksto teiginys, atskleidžiantis autoriaus požiūrį į nagrinėjamus dalykus. Teksto turinys perteikia prasmę, autoriaus vertybes ir lemia teksto vertę, aktualumą ir poveikį skaitytojui.
Rašytinė kalba gramatiškai sudėtingesnė nei sakytinė, ji pasižymi griežtesne struktūra, tikslumu ir glaustumu. Pvz., dažniau vartojami sudėtiniai sakiniai, būdingos pilnosios žodžių formos, pusdalyvinės, padalyvinės, dalyvinės formos, junginiai su bendratimi, daiktavardžio konstrukcijos ir kt. Stilius taisyklingas, aiškus, tinkamas, t. y. raiška turi atitikti rašymo situaciją, tikslą ir žanrą.