Romantizmas – kultūrinis ir meninis sąjūdis, kilęs XVIII a. pabaigoje–XIX a. pradžioje ir išplitęs Europos šalyse ir Šiaurės Amerikoje kaip priešprieša racionaliai, moksliškai žmogų vertinančiai Apšvietos epochai.
Esminiai romantizmo bruožai:
Esminiai romantizmo bruožai:
Lietuva XIX amžiuje
Po III ATR padalijimo Lietuvos ir Lenkijos valstybė buvo ištrinta iš Europos žemėlapio. Lietuvių tauta, sukūrusi didelę valstybę ir po pusšešto šimto metų ją praradusi, XIX a. atsidūrė ties pražūties riba. Didžiųjų kaimynų spaudžiama, savo valstybės netekusi, ji susidūrė su realiu pavojumi išnykti. Tačiau okupacija, trukusi daugiau nei 120 metų, subrandino naują kartą – pasiryžusią kovoti dėl tėvynės. Ir tai įvyksta XX a. pradžioje, kuomet atkuriama nepriklausoma Lietuvos valstybė. XIX a. – sunkus laikotarpis Lietuvai, nes, netekus valstybės, vis tiek reikėjo išlikti tauta, nepraradusia tautinio identiteto. Patyrusi daugybę sunkumų lietuvių tauta suvokė savo vertę pasaulio tautų margumyne. XIX a. – tolydaus lietuvių tautos sąmonėjimo laikas. Ankstesniais amžiais literatūra LDK buvo rašoma lenkų, lotynų, gudų ir lietuvių kalbomis, tačiau XIX a. buvo suvokta, kad kalba yra svarbiausias tautos atributas, todėl pradėta kurti pasaulietinė lietuvių literatūra, dauguma XIX a. rašytojų suprato, kad tik kalba padės išlikti: „Jei žus tauta, tegu nors lieka garbingas jos atminimas“.