Žodžių daryba – lietuvių kalbos posistemis, naudojamas naujiems žodžiams pasidaryti morfologinėmis priemonėmis. Morfologinės priemonės yra tos naujų žodžių dalys, kurios pridedamos prie senų – tai priešdėlis (duoti – parduoti, išduoti), priesaga (namas – namelis), galūnė (stalas – stalius), sangrąžos dalelytė (laukti – lauktis). Jie vadinami darybos formantais.
Žodžiai su priešdėliais daromi tik iš tos pačios kalbos dalies: daiktavardžiai iš daiktavardžių, būdvardžiai iš būdvardžių. Kai kurie tradiciškai priešdėline laikomi būdvardžių darybos atvejai kalbininkams kelia abejonių. Kartais priešdėliu virsta darybos pamato prielinksnis. Lengviausiai daryba iš prielinksninių konstrukcijų atpažįstama, kai darinio šaknis yra daiktavardinė: pomirtinis gyvenimas; povestuvinė kelionė; ikikariniai, prieškariniai, pokariniai laikai; begalinė širdgėla; priešlėktuvinė gynyba.
Tai pats gausiausias, produktyviausias lietuvių kalbos žodžių darybos būdas. Tai būdingiausia daryba daiktavardžiui – esama net 600 daiktavardžio priesagų. Gerokai mažiau priesagų turi būdvardis. Būdvardis priesagų turi per šimtą, tačiau dažnesnių yra keliolika.
Tai yra vienas iš darybos būdų, skiriamų pagal tai, kad žodžio pamatas yra du žodžiai. Dūryba būdinga tik daiktavardžiui ir būdvardžiui, kitų kalbos dalių klasėse tai yra reti atvejai.
Galūninė daryba yra vienas iš morfologinės žodžių darybos būdų, kai darybos formanto vaidmenį atlieka galūnė. Dariosioms galūnėms būdingas daugiareikšmiškumas – su tomis pačiomis galūnėmis daromi įvairių reikšmių daiktavardžiai ir būdvardžiai. Galūninė daryba nebūdinga skaitvardžiams, veiksmažodžiams, prieveiksmiams.